Klasika - labai teisinga istorija apie politiką ir laisvą rinką. Gal būt LLRI ir politikams/patriotams reiktų paskaityti ir pagalvoti, kiek tai tinka mums. Ir kiek salamandrų išvažiavo į salas arba España. O ir vakarų europiečiai galėtų pasimokyti apie salmandras iš pietų ir rytų.

Geriau nebūna. Kas neskaitė Trolio Mumio istorijų, tai arba nemoka skaityti, arba dar blogiau.

Esu patyręs teoretikas. Šiuo atveju teoretikas - akvariumistas. Knyga skirta akvariumistams (teoretikams ir gal praktikams) - daug įvairių istorijų apie tai, kaip atsirado/buvo atrastos kai kurios akvariumo gyventojos. Kai kur šiek tiek dvelkia komunizmu, bet įdomioji dalis nustelbia propagandą. Ir kas smagiausia, nėra žinyno/enciklopedijos stiliaus.

Tarybinė propaganda.

Sunku rašyti recenziją rinktiniam leidiniui - vienam žmogui gali patikti vieni kūriniai, kitam - kiti. Tuo labiau, kad aš ir pats neskaičiuo nuo viršelio iki viršelio. Todėl tik paminėsiu, kas man patiko.

Man labiausia patiko Lemo "Gigamešas" ir "Seksukrėtimas". Iš dalies, Lemas kopijuoja Borchesą, ir gal Pavičių (nors, neaišku,kuris kurį šiuo atveju). Bet tematika labai teisinga, ypač "Gigamešo" - aktualu ir smagu skaityti.

Taip pat visai smagu paskaityti kai kurias recenzijas, ypač kai atpranti nuo kokybiškų įvertinimų, paskęsti reklamose ir grafomanijoj, kurią čia skaitot.

Taigi, kol kas nesigailiu, kad užsisakiau "Metus"

King neverta pasaka. Gal jei pozicionuotų, kaip vaikišką, tai būtų labai vidutiniška pasakėlė, bet dabar - kažkoks kiaurai permatomas ir prognozuojamas iki galo dalykas. Aš suprasčiau, jeigu jam labai reiktų pinigų ir kas nors pasiūlytų išspausdinti tai, bet dabar - erzina. Neskaitykit, nebent mėgstat TV laidas, kur juokiasi fone kai kas nors pargriūna, kad parodytų kur reikia juoktis.

Neparašyta

Ir nieko neparašysiu, nes jau nelabai pamenu, kas ten buvo, o ir labai tingiu. Bet jūs paskaitykit, vis tik knyga, o ne telikas ar laikraščius.

Kas ir kaip gali gyventi didelės traukos planetose? Ar jie gali būti civilizuoti? Ar visada mes tokie protingi, kad kažkas mūsų negali suprasti?

Visi šie klausimai paliečiami Clement Hal "Misija trauka". Deja, daugiau stengiamasi žaisti pavojais, nuotykiais ir fortuna, negu labiau pasigilinti į šiuos klausimus. Bet pati įdėja pabandyti pagalvoti, kaip gyvenasi didelės traukos vietose, labai įdomi.

Ir vėl Norton. Silniau už Perilous Dreams (Pavojingi sapnai). Čia jau tikrai šaudo/gaudo stiliaus kūrinys, kur vienintelis įdomus, bet visai neišvystytas, klausimas, - svetimos civilizacijos palikimas, jo panaudojimas, paskirtis, etc.

Valdomi sapnai, kelionės po sapnų pasaulį - dalis budistų mielai panaudotų knygą, kaip pavyzdį ;-). Šiaip, tai įdomi ir įtraukianti knyga, bet po Strugackių šiek tiek silpnoka - daug šuoliu, žymiai silpniau išvystytą tema, charakteriai.

Strugackius man visada skaityti. Dažniausiai jie nenukrypsta į technologijas, kas apsaugo mokslinės fantastikos knygas nuo per greito pasenimo.

Ši knygoje yra trys Strugackių kūriniai: "Хищниые вещи века" ("Plėšrūs amžiaus daiktai"), "Полдень, XXII век" ("Vidurdienis, XXII amžius") ir "Попытка к бегству" ("Bandymas pabėgti").

Man labai aktualūs pasirodė "Plėšrūs daiktai", kur kalbama apie nuobodulį, vedantį į įvairių dirgiklių naudojimą. Tai labai lengva suprasti pamačius, kiek žmonių užsiima ekstremaliu sportu ar pan. Sprendimas tekste nesiūlome, bet jau vien pasiūlymas susimąstyti, ir suformuluotas kažkada, kai tai dar nelabai grėsė, yra įdomus ir vertingas.

"Pusiaudienis, XXII amžius" žaidžia su klasikinėmis mokslinės fantastikos temomis: ateities prognozėmis; skrydžių greičiu, artimų šviesos greičiui, problematiką; susidūrimą su nesuprantamai ateiviais, etc. Ir vėl gana sėkmingai išvengta technologinių problemų, galbūt išskyrus tas vietas, kuriose pasirodo informacinės sistemos, ryšio sistemos.

Paskutinis knygos gabaliukas, "Bandymas pabėgti", žvelgia į priverstinio civilizavimo/humanizavimo problematiką. Tai irgi labai aktualu, matant, kai bandoma vakarizuoti islamo išpažinėjus, arba perkelti liberalią demokratiją į rytus, kur ji vis nelimpa, ir virsta bendro imitavimo spektakliu

Žinoma, pas skaitant Strugackius jaučiasi socialistinės ateities prieskonis, prieš internetiniai-mobil.telefoniniai laikai. Bet pasirodo, kad didelė dalis problematikos išlieka. O šalia problematikos dar yra ir įdomios įtraukiančios istorijos.

Nuostabus komunizmo ir tikėjimo mokslu laikotarpio fantastikos pavyzdys. Kažkada žmonės tikėjo mokslu ir savimi, nebijojo keisti pasaulį, kad jis būtų patogus jiems. Pati komunizmo komponentė į akis per daug nekrenta. Bet kažkoks keistas negriuko-tarno pavyzdys, ir žinoma, nors projektas pasaulinis, rusiškos pavardės dominuoja (normalu, anglakalbėjo analogiškai).

Knyga mėgėjams - pradedantiems nerekomenduoju, gali nusivilti.

Kurmių fantasy su krikščioniškais elementais. Labai sentimentalu, yra pasikartojimų, ir vistiek, dėl man pačiam ne visai suprantamų priežasčių perskaičiau visą trilogiją. Nors, tikriausiai antrą trilogiją nesiryžčiau skaityti.

Viena iš pagrindinių temų yra tikėjimas Stone (Akmeniu) ir jo žadama Silence (Tyla/Ramybė). Man visa ta istorija labai siejasi su Kristaus istorija išbarstyta per kelis asmenis: pasirodo ir kažkokie Trijų Karalių atitikmenys, ir apaštalai, ir tylos (ramybės) garbinimas, ir ne nuo pradžios, bet stipriai iškylanti taikingumo idėja, kuri vis pertraukiama kryžiaus žygių. Aišku, yra ir daug skirtumų - vis tik veikia kurmiai, jie kovoja su blogiečių religija - Word (Žodis). Šis termino parinkimas skamba gana keistai, ypač krikščionybės kontekste.

Nelabai net norisi reziumuoti tokią knygą, nes iš vienos pusės aš ją perskaičiau, iš kitos pusės - taip ir nesuprantu, kodėl. Gana seniai buvau su tokio sentimentalumo pliupsniu susidūręs. O ir techninė kokybė nėra labai gerai - pasitaiko ir prieštaringų vietų, ir neaiškumų.

Tai knyga apie kokybės paieškas, tik ne šiaip kokybės, bet KOKYBĖS (Quality) .

R.M. Pirsig pasakoja keletą lygiagrečių istorijų: kelionė motociklais po Ameriką su sūnumi ir draugų pora, pastabos apie motociklų priežiūrą ir atsiminimai apie Phaedrus. Bet šiuo atveju visos tos istorijos yra tik kontekstas, kuris turi padėti atsakyti, ar bent jau užduotis svarbius klausima/us: kaip gyventi? Pastarasis klausimas ir dėliojamas/analizuojamas visuose pateiktuose kontekstuose - santykiuose su sūnumi ir draugais, motociklo priežiūroje ir filosofo (šiuolaikinio Platoniškojo Phaedrus brolio) tyrimuose, apmąstymuose ir santykiuose su studentais.

Atsakymų yra tuo pat metu ir daug, ir mažai. Su kai kuriais iš jų galima sutikti arba ne. Bet turbūt kiekvienas gali rasti kažkokius klausimus ir kažkokius atsakymus, kurie jam tiks. Kai kam tai bus tiesiog knyga, kai kas pradės Kokybės studijas.

Man iš knygos labai įstrigo vienas teiginys (perfrazuotas): kad ir ką bedarytum, reikia stengtis tai padaryti kuo geriau (kad galėtum pasirašyti po darbu), nes standartų mažinimas mažuose dalykuose veda prie visiško kokybės standartų praradimo.