Matematikas:
(išimdamas iš galvos rutulį)
Aš išėmiau iš galvos ritulį.
Aš išėmiau iš galvos ritulį.
Aš išėmiau iš galvos ritulį.
Aš išėmiau iš galvos ritulį.
Andrejus Semionovičius:
Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.
<...>
„Matematikas ir Andrejus Semionovičius“

Vienam senukui iš nosies iššoko mažas rutuliukas ir nukrito ant žemės. Senukas pasilenkė, pasiimti šio rutuliuko , ir tuomet jam iš akies iššoko maža lazdelė ir taip pat nukrito ant žemės.
<...>
„Senuko mirtis“

Daniilas Charmsas (vertė Sigitas Parulskis)

 

Menotyrininkas tęsia

Apskritimas yra tobulybė. Elipsė – super tobulybė. Virš realybė. Tokią išvadą padariau žvelgdamas į parodos Turbulencija Vilniaus rotušėje plakatą. Tą tento gabalą, kuris padėtas ant laiptų prieš pagrindinį Lauryno Gucevičiaus projektuoto namo fasadą. Dar pagalvojau, kad Turbulencija ženklina devintąsias parodos „Švediškos formos: pietryčių Švedijos dizainas“ metines. Šioji ekspozicija tada buvo surengta Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Plakatai – beveik identiški. Tik Turbulencijoje – apskritimai, o Formose – elipsės. Kuomet prieš devynerius metus apžiūrinėjau konservų atidarytuvą Röda Klara (1963 metų gamyba), reumatiko rašiklį (1978) ar įrankį ERGO (1981), man iš galvos (ausų, akių, nosies ir burnos) byrėjo nedidelės elipsės–elipsoidės. O kai spoksojau į Turbulenciją – ant kaktos išaugo burbulas. Apskritas kaip balionas. Kaip Mėnulis ar Saulė. Tobulas kaip tobulybė. To burbulo dėka net žiovavau rutuliukais. Žiovulys kilo spontaniškai ir netikėtai. Išsižiojant tarp lūpų pasirodydavo burbuliukai. Jie jungėsi vienas su kitu ir byrėjo ant specialiai tam patiesto raudono kilimo. Bilietus pardavinėjanti Tiketos mergaitė nespėjo jų rinkti ir grūsti į laptopą. „Šeši litai už štuką“, – burbtelėjo ji, kuomet aš, visas apsikarstęs ir byrėdamas rutuliukais, lėkiau šalin.