Man, kai bitlų gerbėjui, nepamirštama yra daina Lucy in the Sky with Diamonds iš aštuntojo (ir bene geriausio bei, be abejo, psichodeliškiausio) albumo Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band. Ir nesvarbu, ką ji ar jos pavadinimas reiškia. Tai gali būti haliucinogeno santrumpa (cheminė formulė – C20H25N3O), Lenono sūnaus piešinio pavadinimas (pasakojama, jog Julianas parodė tėvui piešinį, kuriame nupiešė klasės draugę Liusiją danguje su brangakmeniais), šiaip kažkieno atsitiktiniai suverta žodžių seka. Svarbu, kad muzikinis kūrinys (ir ją iliustravusi animacija iš keliais metais vėliau ne be Heinzo Edelmanno įtakos sukurto filmuko) nepriekaištingai perteikia kaleidoskopinę gražaus, spalvoto sapno būseną. Klausant dainos šis įspūdis nuolat atgimsta ir jaudina jusles.
Dainą prisimenu kiekvieną dieną, eidamas pirmyn ir atgal. Iš darbo ir į darbą. Gedimino prospekte stūkso toks pilkai melsvas pastatas su keistais rutuliais ant vainikuojančio karnizo (tie rutuliai yra narkotinių piliulių ar jų žaliavos – paprastosios skalsės grybelių – simbolis) ir dekoratyviais langais bei balkonėliais. Ant fasadinės sienos kabo lenta (ją žymi nuolat kabantis dirbtinis, trispalviu kaspinėliu perjuostas vainikėlis) čia žuvusiųjų Birželio sukilėlių pavardėmis. Statinys šiais laikais vadinamas Lietuvos statistikos departamentu, nes būtent čia veikia šioji įstaiga. Architektūrinio objekto charakteris ir pavadinimas (santrumpa – lsd) man primena minėtąją dainą ir minėtąjį filmuką. Galvoju, kad tame dideliame, griozdiškame name laksto visokie mėlynieji miniai, bitlai ir gal net pastarųjų ieškantis Fredas su savuoju geltonuoju povandeniniu laiveliu.
Maniškė nosis (kuri nemėgsta bitlų, lsd ir net kokaino, tačiau kvaišta nuo hardkoro, Boros ir visokiausių poginimųsi – tiesa, gana profaniškai ir infantiliai – nes juk nosys niekada nesubręsta ir neįgauna proto) primena, kad šalia Lietuvos statistikos departamento yra skveras su Žemaite. Vasaromis ten be proto žydi saulutės, visais metų laikais renkasi rūkaliai, bambaliniai ir pankai, o vėlyvais vakarais bei naktimis – graferiai. ,,Turbūt čia tavo Liusė taip veikia, jog ant su Žemaitparkiu besiribojančios lsd sienos nuolat užpaišomi patys gražiausi Vilniaus graffiti ir kitokios gatvinių menų formos” – nuolat bamba maniškė nosis, – ,,žiūrėk – ir dabar kokie nuostabūs atsiradę. Net iš stryt animals serijos užpaišyta. Ir trafaretas tiesiog beprotiškai fantastiškas. Gal tai pati Lucy ir pavaizduota... Ir užrašas – Justina, I love You, ir paukštukas... Ir ta cheminė formulė ar kažkokie rutuliai toliau... Na tai kas, kad juos operatyviai išvalo, bet juk viskas šiame pasaulyje nyksta…”.
